TRUMPAI APIE FELČINSKIŲ LIEJYKLĄ

Felčinskių liejyklą, kurios specializacija - varpų liejyba, 1808 m. įsteigė Mykolas FELČINSKIS (Michal Felczynski) Ukrainoje, Kaluše - netoli nuo Lvovo. Vėliau liejyklai vadovavo jo sūnus, taip pat Mykolas. Dar vėliau - anūkas Francišekas, kurio sūnūs - Liudvikas, Mykolas, Kajetanas ir Janas - taip pat tapo liejikais. Šiandien liejyklai vadovauja Jano FELČINSKIO anūkas Zbignevas FELČINSKIS (Zbigniev FELCZYNSKI) - seniausios Lenkijoje liejikų dinastijos šeštosios kartos atstovas. Liejykla suklestėjo tarpukario metais. Jos varpai išgarsėjo ir buvo aukštai įvertinti ne tik Lenkijoje. Pirmuoju aukso medaliu liejikų šeima buvo apdovanota 1809 m. parodoje Lvove. Antruoju - 1919 m. Stryjuje. 1927 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje FELČINSKIŲ varpams buvo skirtas Grand Prix, dar po metų Grand Prix buvo skirtas parodoje Lježe. 1929 m. aukso medalis pelnytas Poznanės parodoje.

Varpo gamybos procesas trunka apie tris mėnesius. Liejykloje per metus nuliejama apie 60 varpų, taip pat rekonstruojami ir restauruojami seni varpai.

Varpai iš Zbignevo FELČINSKIO liejyklos - tai tikri meno kūriniai. Naujus puikaus skambesio šios liejyklos varpus galima užsisakyti ir Vilniuje, pas liejyklos atstovą Janą VERBEL.

1. Varpas yra muzikinis instrumentas, kuris prieš liejimą yra apskaičiuojamas ir suprojektuojamas, siekiant išgauti norimą tonaciją. Skambinti varpais yra trys būdai:
   
   
   1. varpą linguojant;
   2. suduodant per jo šoną specialiu plaktuku;
   3. smūgiuojant į nejudantį varpą šerdimi.
   
   Seniausias žinomas būdas - pirmasis, kuomet įlinguotas varpas smūgiuoja į laisvai parištą šerdį. Tai pagrindinis skambinimo bažnyčių varpais būdas Vakarų Europos šalyse.

   Antrasis skambinimo būdas - suduodant plaktuku į varpo šoną - taikomas prie bokštų laikrodžių įtaisytuose varpuose. Šitokiu būdu bokštų laikrodžių varpais skambinama visose pasaulio šalyse.

   Iš literatūros yra žinoma, kad trečiasis skambinimo būdas - smūgiuojant į nejudantį varpą šerdimi - pasaulinėje praktikoje mažai naudojamas. Šis būdas XVII - XVIII a. paplito Rusijoje. Netgi buvo laikoma, kad šis skambinimo būdas tik Rusijoje teegzistuoja.

   Kiekvienam aukščiau aprašytam skambinimo būdui reikalingi skirtingai sukonstruoti varpai, skirtingi skambinimo įrenginiai, kiekvienu atveju varpai savaip kabinami ir skirtingai dėstomi. Varpai savo savybėmis ir taikomu skambinimo būdu įtakoja varpinių ir varpų pakabinimo konstrukcijų architektūrinius ir konstruktyvinius sprendimus.

2. Pagrindinis parametras, apibūdinantis varpo kokybę, yra rezonanso trukmė, skaičiuojama nuo šerdies smūgio momento iki visiško garso išnykimo, vadinama pagausmiu.

3. Kuo didesnis varpo svoris, tuo žemesnis garso tonas ir ilgesnis pagausmis.

4. Kuo didesnis varpas - tuo ilgesnė jo svyravimo amplitudė - varpas muša rečiau.

5. Numatant naujus varpus kabinti prie jau esančių, būtina atlikti muzikinius tyrimus ir užsakyti tokius varpus, kurie savo skambesiu derėtų prie senųjų.

6. Užrašai ir bareljefai (taip pat ir įrašai apie varpo fundatorius) ant varpo išliejami pagal užsakovo pateiktus arba mūsų grupėje sukurtus projektus.

7. Norintiems užsisakyti kelis varpus, rekomenduojame juos pasirinkti iš pateiktų lentelėse harmoniškai suderintų rinkinių. 

8. Liejykla varpams suteikia 25 metų garantinį laikotarpį, jei įsigytas varpas buvo naudotas tinkamai.

Naujus puikaus skambesio ZBIGNEVO FELČINSKIO (Lenkija) liejamus varpus ir šioje nuotraukoje matomus gongus galima užsisakyti ir Vilniuje, pas liejyklos atstovą JANĄ VERBEL.