Varpų amžius negali būti iš anksto tiksliai nustatytas. Ilgaamžiškumas priklauso nuo varpo liejimo technologinių ypatybių ir jo priežiūros naudojimo metu. Iš praktikos matome, kad gerai prižiūrimų varpų amžius iki neišvengiamo skilimo turi siekti keletą šimtų metų.

Kartais aukščiau išvardintų priemonių nebepakanka. Tuomet patys varpai yra perkabinami kitaip ar netgi keičiamas skambinimo šiais varpais būdas.

Atnaujinant varpų estetinę išvaizdą, jie yra valomi, plaunami, poliruojami, auksuojami ir sidabruojami. Esant reikalui, jie gali būti dengiami bespalvėmis ar konkrečiai vietai tinkančiomis spalvotomis dangomis.

Visi varpai yra unikalūs savo balsu. Taip pat senieji varpai yra istorijos ir kultūros faktų šaltiniai bei nepakartojami meno kūriniai.
Kiekvieno varpo skilimas yra didelė žala mūsų kultūros paveldui, nes skilęs varpas negali būti suremontuotas net ir šiuolaikinėmis "technikos amžiaus" priemonėmis. Iš literatūros bei praktikos žinome, kad visi bandymai užlydyti varpo skilusias vietas nesuteikia jam naujo gyvenimo.

Varpų remonto ir restauravimo darbams atlikti reikia gilių žinių apie varpus ir jų įrengimo konstrukcijas. Patys darbai fiziškai sunkūs ir pavojingi darbo saugos požiūriu, tačiau juos būtina periodiškai atlikti kiekvienam varpui. Dėl neremontuojamų varpų pakabinimo konstrukcijų įvyksta avarijos - varpai krenta, pramušdami stogus, perdangas, tuo padarydami didelę materialinę žalą ir sukeldami pavojų žmonėms.